Natūralistiniai gėlynai

Natūralistiniai gėlynai sodyboje atsirado labai spontaniškai ir iš anksto daug neplanuojant. Pagrindinė idėja užsikabino pakeliavus po Olandijos sodus ir dar išklausius keltą kursų bei paskaičius knygų  ta tema. O paskui jau visa kūryba ir gilinimasis vyko eigoje. O apie kai kuriuos augalus daug informacijos dar neturėjau, tad jie buvo stebimi eigoje kaip eksperimentiniai.

Pirmas dalykas kas įvyko, tai žemės ruošimas. Žemę sukasinėjau kastuvu, išrinkau rankomis piktžolių šaknis (dilgėlių, garšvų). Kai kuriuos plotus buvau uždengusi senais kilimais, tam kad uždusinti esančią augmeniją.  Šiuos gėlynus pradėjau kurti  2019 m liepos mėnesį. Ši sklypo vieta iki tol nebuvo itin prižiūrėta ir čia lankiausi retai. O kol kasinėjau žemę ėmiau labiau susigyventi su šia erdve ir išjausti savyje, ką norėčiau čia matyti. Pradžioje užsodinau tik du plotelius, jokio tikslaus plano dar nebuvau padariusi.  Planas gimė tada kai vieną sklypo kampą atlaisvinau nuo didelių žolių ir vieną kart atėjusi pro kitą pusę pamačiau vaizdą, perspektyvą, žiūrėjimo į tolį vietą. Va šis matymas ir buvo pagrindinė ašis toliau dėlioti visus gėlynų plotus.  Gėlynus skiria promenada, ilgas takas, taip pat dar vadinu – į tolį žiūrėjimo takas, nes nuo vieno  taško matosi toli laukai ir miškas. Čia pastačiau suoliuką ir ko gero ši sėdėjimo vieta yra mano mėgiamiausia. O kitus gėlynus dėliojau atskirdama takais, kad būtų galima pasivaikščioti ir stebėti augalus iš arti nekeliant kojos į gėlyną. Didelių atvirų erdvių neplanavau remdamasi tokiu principu, nenoriu daug vejos, nes ją reiks kas savaitę pjauti, tad vejos yra minimaliai. O suvešėjusius gėlynus ravėti reikia laiko mažiau nei šienauti veją.

Štai tokie vaizdai buvo pačioje pradžioje.

Pirmais metais augalai dar nespėjo stipriai išplisti, tad ravėjimo buvo nemažai. Augalus sodinau salelėmis, kiekvienoje salelėje buvo tik jai skirti augalai, o visame gėlyne yra pasodinta ir bendrą vaizdo vientisumą atskleidžiančių augalų: rudeninis mėlitas (Sesleria autumnalis), rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea), keletas kemero veislių (Eupatorium), kininio miskanto (Miscanthus chinensis )veislės „Flamingo’ , ‘Ferner Osten’ ir kt. Tuo metu gėlynų sodinimo tikslas – noras pasodinti kuo įvairesnių augalų, nes įdomu patikrinti kaip tie augalai auga, koks jų dekoratyvumas ir kaip dera tarpusavyje. Augalus rinkausi stiprius, pakankamai masyvius ir gerai įsitvirtinančius, dar vadinamus struktūriniais žoliniais augalais. Norėjosi, kad kuo greičiau jie suaugtų į vieną visumą ir tektų kuo mažiau ravėti. Šis mano lūkestis įsitvirtino jau sekančiais metais. Augalų greitą augimą lėmė turbūt ir geras dirvožemis, nes keletą metų prieš tai čia buvo pilama daug nupjautos žolės ir kitokių sodo atliekų.  Štai tokie vaizdai buvo jau sekančiais metais.

Daug grožio, struktūros lengvumo davė  kupstinės šluotsmilgės ‘Goldtau’ ir ‘Tardiflora’  (Deschampsia caespitosa). To buvo galima tikėtis iš šių augalų, nes jie greitai duoda vaizdą, bet dar sekančiais metais jos jau nebebuvo tokios įspūdingos.

Į tolį žiūrėjimo takas. Rudenėjant jis darosi kažkiek ir per siauras, nes augalai gula į jo pusę.

Šis vaizdas jau 2021 m rugsėjį.

Dėl didelio augalų išsiplėtimo,  beveik po dviejų metų t.y. 2021 m jau teko daryti kai kurias rekonstrukcijas, nes augalai ėmė stelbti vieni kitus. Tad dalis augalų buvo persodinta ar ušdauginta: palminė viksva (Carex muskingumensis), astras (Aster) ‘Alma Potschke’, ‘September rubin’. O kai kurie augalai (ne taip sparčiai augantys) kaip tik savo grožį  parodė tik antrais metais, pavyzdžiui plukė Anemone x hybrida ‘Honorine Jobert’, barškė (Baptisia australis).  Kai kurios ežiuolės neatlaikė konkurencijos. Dėl drėgmės stygiaus nelabai gerai jautėsi Pševalskio liguliarija (Ligularia przewalskii) ir kai kurie kemerai anksti nurudavo.

Šie gėlynai, kaip maža ekosistema ir juose augantys augalai yra ne visada nuspėjami, tad juose vyksta nenutrūkstama kūryba bei improvizacija. Kas mane ir žavi.