Jurginų laukas. Svarbiau ne jo dydis, o idėja

Kažkada sakiau „niekada neauginsiu gėlių, kurias reikėtų iškasinėti žiemai”, nes juk tiek vargo. O va pernai nutiko būtent priešingai.  Papasakosiu visą istoriją. Sesuo pasiūlė nuvažiuoti pas „Jurginai pas Aleksandrą” tiesiog pasigėrėti jurginais, nes jai (mano sesei) jurginai labai patinka,  ji jais labiau džiaugėsi nei aš iki tol, kol jais „neužsikrėčiau”. Ir va nuvykus ten, įvyko toks  įspūdis „Wau”. Toks didžiulis įkvėpimas, kad užsidegiau noru ir aš bent nedidelio jurginų žiedų žemės gabalėlio savo sode. Štai nuotrauka iš to stebuklingo lauko.

Ir jau tada užsakiau nemažai įspūdį palikusių jurginų. Visą žiemą dar rinkau ir užsakinėjau patikusius jurginus. Kai atėjo laikas sodinti jau turėjau 125 gumbus, su 62 pavadinimais. Tad 2022 m pavasarį va toks  buvo mano jurginų laukas, su dideliu nekantrumu laukiant jų žiedų ir po to jau džiaugsmas jais. Kai pradėjo žydėti pirmieji žiedai, kas dieną po kelis kartus eidavau pas juos patikrinti, kuris žiedas  išsiskleidė.

O kiek daug naujos patirties įgijau auginant jurginus. Pasodinti nebuvo sunku, per du gerus pusdienius ir pasodinau.  Vasarą parišimas, kad vėjas neišvartytų taip pat šis darbas neišgąsdino. Sunkiausia buvo nukasti, nes gumbų priaugo daug. O dar didesnis iššūkis – išlaikyti per žiemą, neturint idealiai tinkamų sąlygų. Kas nustebino, kad pelės ar žiurkės juos pradėjo stipriai ragauti. Nesitikėjau to. Morkų neėdė, o va į jurginus įsisuko…  Spėjau juos pernešti į kitą patalpą, kad dar liktų gumbų ir man. Labai tikiuosi, kad ir kitais metais bus mano jurginų laukas ir dar didesnis 🙂

Kadangi tik pirmus metus auginau daugiau  jurginų, tad sėkminga patirtimi dar negaliu dalintis, tik naujais atradimais, stebėjimais ir tai čia tik „lašas jūroje”. Pasidalinsiu keletu man labiausiai patikusių jurginų žiedų. Na ir  tik tai, kad man jie labai gražūs.

 

 

 

‘Roga’ vienas iš pirmųjų pradėjo žydėti.

 

 

‘Black spider’ įspūdingas savo kaktusiniais ir ypač tamsiais žiedais.

‘Cornell Bronze’,  ypač gražus ir patikimas jurginas. Žiedai ilgai laikosi nenubyrėję.

Sodindama jurginus dar galvojau, kas augs aplinkui. Derinau juos pagal spalvų paletę kai kur ir su kitais augalais.  Štai viršuje nuotraukoje jurginas ‘Josie Gott’ su patagonine verbena Verbena bonariensis, o jo fone daugiamečiai gėlynai.

‘Glenplace‘ maži bordo spalvos rutuliukai. Labai jie man patiko.

‘Migla’ (V. Gasiūnaitė) . Šią vasarą žavėjausi švelniai violetiniais žiedais. Žiedui senstant, jis išbąla.

Visa rausvai, oranžiškai pereinanti žiedų paletė. Čia buvo pasodinti: ‘Cornell Bronze’, ‘Cornell’, ‘Late’, ‘Arbatan’, ‘Burleska’, o už jų ryškiai raudonas matosi ‘Jowey Rita’.

Kuo nusivyliau, tai jurginu ‘Colorado clasics’, jis kelis žiedus sukrovė, po to susirgo, kol galų gale net žiemai gumbo neišaugino.

Šio jurginų lauko auginimo svarbiausia man – idėja ir patirtis. Labai įdomu pasigauti savo gimusios idėjos tikrumą ir su ja eiti iki galo, iki paskutinio rezultato.  O kiek atradimo džiaugsmų šioje kelionėje su jurginais patyriau, kiek bendraminčių sutikau, kiek save įjungiau kūrybai. Va šio jurginų auginimo netikėtas kelionės etapas tapo puokščių darymas ir naujas spalvų bei žiedų formų derinimo patyrimas. Kai sugalvojau auginti jurginus, apie puokštes net minties dar nebuvo. Buvo tik prieš akis jurginų laukas.  Tai štai dar vienas atradimo džiaugsmas.